Mano pasaka.

Staiga mūsų kartu kurta pasaką pasiekė paskutinį puslapį,bet ji ne kaip visos istorijos,ji neturėjo laimingos pabaigos, jos pabaiga žiauri ir negailestinga, taip norėčiau dar kartą kartu su tavimi versti jos puslapius, ir vėl viską išgyventi, aš kiekvieną dieną prašau Dievulio, kad jis leistų man vėl jaustis tavo Princese, kad leistu vėl tau mane džiuginti tavo šypsena, kad galėčiau žiūrėti į tavo akis pilnas meilės, kad galėčiau visą naktį po žvaigždėtų dangumi klausyti tavo istorijų, kad galėtumėm vėl kartu svajoti apie savo vestuves ar vaikučius,kad vėl galėtum mane apkabinti, bet šį kartą niekada nepaleisti. Tu man buvai kaip tikras Princas, aš negalėjau atsispirti net tavo šiltiems apkabinimams, nei šokiams kartu su tavimi, tu man buvai tas kuris apvertė dabartinį mano gyvenimą 180 laipsnių kampu, aš su tavimi pamiršau savo praeitį, bet dabar aš nebegaliu tramdyti savo emocijų, visą naktį žiūrių į vieną tašką, jaučiuosi lyg dar gyva, bet  jau mirštanti, nes aš mirštu iš baimės, kad niekada vėl negyvensiu toje pasakoje, tu niekada nebūsi mano Princas, o aš tavo Princesė, o svarbiausia nesugebėsiu toliau gyventi be tavęs, nes aš pamilau Tave :)