Games

Žaidimai- vaikų mėgstamiausias užsiėmimas. Vaikai žaidžia žaislais ir tai yra jų vaikystės dalis, nei vienas nebūtumėm galėję įsivaizduoti savo pirmųjų dienų be barškučio, ar kai tapome šiek tiek didesni be slėpynių. Bet ateina tas laikas kai tenka palikt vaikystės šalį, kai už tave visko padaro tėveliai, ar žaidimus kieme pakeičia namų darbai, nors mes ir mažais žingsniukais žengiame į suaugusių pasaulį, žaislų mes nepaliekame, tik jie pasikeičia, mes žaidžiame savotiškai- žmonėmis. O dažniausiai ne bet kokiais žmonėmis, o tais kurie mums patinka. Susikuriame planą ir jį vykdome,bet šis žaidimas it mįslė, nežinai kaip viskas gali pasisukti, nors žinai instrukciją,bet gali ir nudegt, o gali ir nudegint kitą, tas su kuriuo mes žaidžiame mūsų visiškai nepažįsta, o jai jau mano, kad mus perprato, mes greit viską persukame, ir tampame visiškai kitu nei buvome, bet ar tokie žaidimai yra gerai? Iš dalies taip, nes gali žmogų priverst jam nepastebint tiesiog prisirišt prie tavęs, jam bus su tavim gera, bet kartu ir įdomu, nes paprasti žmonės niekam neįdomūs, jie tik pilka dėmė visuomenėje, ir juos užgožia tie kurie turi kažką patraukiančio, bet tai ne išvaizdą, tai gali būti charakterio savybės ar gyvenimo būdas, kadangi žmogui bus su tavim įdomu jis norės su tavim būti vis dažniau ir dažniau, ir tik vieną dieną pastebėsi, kad jis tapo priklausomas nuo tavęs, bet tikslas tuo nepasibaigs, nes tu tapsi it tas kuris žaidžia jau azartinius žaidimus, norisi vis daugiau ir daugiau, keli didesnius tikslus ir juos vykdai, tau tampa nebesvarbu kaip juos įvykdysi, svarbu, kad taip būtų padaryta, o tada pamatai, kad pats įkliuvai į savo spąstus, pirma viskas pagal taisykles, o tada kai turėjai paleist, tu nebegalėjai , kas atsitiko? Tu prisirišai, Tu nebegali be to žmogaus, bet žaidimo tu nepamiršai, tu žaidi, tik dar  skaudesniais būdais, žinai, kad gali nudegt, bet jei nudegsi pats, tam kitam nudeginsi dar labiau. Ir žaidi iki galo, nes pasiduoda tik idiotai.
M:)